Moksliškai įrodyta tiktai viena – senatvė gamtoje nenumatyta: nė vienas gyvūnas nemiršta nuo senatvės, šia „liga“ serga tik žmonės ir naminiai gyvūnai, kuriais mes rūpinamės. Senatvė – tai civilizacijos dovana. Žinoma, veido ir kaklo senėjimas turėtų atspindėti tikrąjį senėjimo procesą, vykstantį organizme, bet taip būna, toli gražu, ne visada. Gamta nedavė mums etalono, į kurį turėtume lygiuotis. Žmogus visada, sąmoningai ar ne, lygina save su aplinkiniais. Jo sąmonėje įsitvirtinę išvaizdos etalonai, susiję su amžiumi, t. y. pavyzdinis žmogaus portretas kiekviename konkrečiame amžiaus tarpsnyje. Visiškai akivaizdu, kad nuo to, kaip atrodo mūsų veidas, labai priklauso mūsų gyvenimas, mūsų likimas. Veidas – vienas pagrindinių, o dažnai ir svarbiausias mūsų amžiaus rodiklis. Net ir šiuolaikiniai vyrai pagaliau suprato, kad prižiūrėtas, jaunyvas veidas – tai kapitalas, dėl kurio verta pakovoti. Tuo labiau, kad yra reali galimybė išsaugoti jauną veidą iki gilios senatvės. Reikia tik atsiriboti nuo stereotipų...

Žmogaus oda yra tarsi veidrodis, kuris atspindi kasdienius iššūkius – įtampą, nuovargį, stresą, įvairius aplinkos dirgiklius, senėjimą. Tad nebeatidėliokime sau seniai duotų pažadų rūpintis savimi ir savo oda – tai daryti reikia nuolat.